mana
„Mana“ – tai savybinis įvardis, reiškiantis priklausymą kalbančiajam asmeniui („man“). Jis kinta pagal giminę, skaičių ir linksnį.
Trumpai:
- Reiškia „priklausantis man“ arba „susijęs su manimi“.
- Vartojamas su daiktavardžiais, pvz.: mana knyga, mana mintis.
Pavyzdžiai:
1. Mama atidavė mano knygą.
(Čia „mano“ – vardininko linksnio forma, moteriškoji giminė.)
2. Aš myliu savo šeimą.
(„Savo“ yra savybinio įvardžio „mana“ atitikmuo, kai kalbama apie save.)
3. Ar matai mano naują automobilį?
(„Mano“ – kilmininko linksnis, vyriškoji giminė.)
Formos pagal linksnį (vyriškoji giminė, vienaskaita):
- Vardininkas: mano (pvz., mano brolis)
- Kilmininkas: mano (pvz., mano brolio)
- Naudininkas: mano (pvz., mano broliui)
- Galininkas: mano (pvz., mano brolį)
- Įnagininkas: mano (pvz., mano broliu)
- Vietininkas: manajame / maname (pvz., mano brolyje)
Pastaba: Kalboje dažnai vartojamas ir savybinis įvardis „savo“, kuris nurodo priklausymą veiksnio veiksmui (pvz., Jis skaito savo knygą).
- Terminai: mana
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.