Makrūras (arab. مكروه) – islamo teisėje (fiqh) reiškia neapkenčiamą, nepageidaujamą veiksmą, kurio vengti rekomenduojama, bet jo neatlikimas nėra griežtai draudžiamas (kaip haram) ir už jį nėra baudžiama.
Tai yra tarpinė kategorija tarp:
- Halal (leidžiama)
- Haram (draudžiama).
Pavyzdžiai:
1. Valgymas stovint – nėra draudžiamas, bet laikomas nepageidaujamu, nes yra priešingas Pranašo (tapti ramus) įpročiui.
2. Pirkimo-pardavimo sandoriai su dideliu neapibrėžtumu (gharar) – kai sąlygos pernelyg miglotos, sandoris gali būti laikomas makrūr, bet ne visada haram.
3. Malda pažeidus nedidelį valymo (tahāra) reikalavimą – pvz., maldaujant su dėvėtais drabužiais, kurie ne visiškai švarūs, bet ne nešvarūs (najis).
Svarbu: Makrūras gali būti skirtingai interpretuojamas mazhabuose (islamo teisės mokyklose). Kai kuriais atvejais jis gali būti artimas haram (makrūr tahrimi), kitais – tik mažas nepageidautinas veiksmas (makrūr tanzihi).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.