"Majoratas" – tai nuosavybės teisė į žemę ir turtą, kuri negali būti dalijama ar parduodama, o perduodama paveldėjimo keliu tik vyriausiam sūnui (arba artimiausiam vyriškajam giminaičiui). Tai buvo būdinga feodalinei sistemai, siekiant išlaikyti žemės valdų vientisumą ir šeimos įtaką.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje didikai dažnai turėdavo majoratus, kad jų giminė neišsiskirstytų ir išliktų turtinga bei įtakinga.
2. Literatūroje:
Klasikinėje literatūroje (pvz., Honoré de Balzac romanuose) majoratas gali būti veiksmo variklis – vyriausiasis sūnus paveldi visą turtą, o jaunesnieji broliai ieško kitų gyvenimo kelių.
Trumpai: Majoratas – neliejamas paveldimas turtas, perduodamas tik vyriausiajam sūnui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.