kontenpliacija
Žodis „kontempliacija“ (lot. contemplatio) reiškia gilią, susikaupusią apmąstymą, giluminį svarstymą ar meditaciją, dažniausiai dėl filosofinių, religinių ar dvasinių klausimų. Tai ne tik mąstymas, bet ir stebėjimas, susitelkimas į vidinę patirtį ar esmę.
Trumpai:
Kontempliacija – gilūs, ramūs apmąstymai, nukreipti į tiesą, grožį ar dvasinį suvokimą.
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas:
Vienuolis valandą praleido kontempliacijoje, gilindamasis į Šventąjį Raštą.
(Čia – dvasinis susikaupimas ir malda per gilią mintį.)
2. Filosofinis / kasdienis kontekstas:
Po ilgos kontempliacijos apie gyvenimo prasmę ji nusprendė keisti karjerą.
(Čia – rimtas ir ilgas apmąstymas svarbiu klausimu.)
3. Meninis / estetinis kontekstas:
Stovėdamas prie Van Gogho paveikslo, jis paskyrė laiko kontempliacijai, įsijaustdamas į meninį išraišką.
(Čia – giluminis stebėjimas ir refleksija apie grožį.)
Sinonimai: apmąstymas, meditacija, refleksija, susikaupimas, giluminis svarstymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.