Koloratūra – tai muzikos terminas, reiškiantis sudėtingą, ornamentuotą, dažniausiai greitą ir techniškai reiklų vokalinį ar instrumentinį pasą, paprastai naudojamą operos arijose ar koncertuose, norint pademonstruoti atlikėjo meistriškumą.
Pavyzdžiai:
1. Vokalinė koloratūra:
V. A. Mocarto operos „Užburtoji fleita“ karalienės Nakties arija „Der Hölle Rache“ – ypač aukštos ir greitos soprano partijos, reikalaujančios puikios technikos.
2. Instrumentinė koloratūra:
J. S. Bacho fleitos ar smuuko partijos barokiniuose koncertuose, kur greiti pasai, trilai ir kiti ornamentai sudaro pagrindinę melodijos išraišką.
Trumpai tariant, koloratūra – tai įmantrių ir techniškų muzikos prašmatnumų, dažnai improvizuojamų ar iš anksto sukomponuotų, visuma, skirta puoselėti atlikėjo virtuozumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.