„Kojotas“ yra vilkų šeimos plėšrus žinduolis, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Žodis kilo iš actekų kalbos coyōtl.
Trumpai:
- Tai vidutinio dydžio plėšrūnas, panašus į mažą vilką.
- Garsėja prisitaikymo prie įvairių sąlygų ir teritorijų gebėjimu.
- Dažnai minimas šiaurėsamerikų folkloro ir kultūroje.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Gamtos kontekste:
„Naktį iš miško girdėjau kojoto garsus – ilgus, gailiai kaukiantį riksmą.“
2. Perkeltine prasme (apie gudrų ar apgaulingą žmogų):
„Jis išsisuko iš bėdų kaip tikras kojotas – niekas jo nepagavo.“
3. Kultūriniame kontekste:
„Senovės actekų mitologijoje kojotas dažnai vaizduojamas kaip gudrus apgaudinėtojas.“
Kojotai simbolizuja išradingumą, išlikimą ir adaptaciją, todėl žodis gali būti vartojamas tiek tiesiogiai, tiek metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.