Žodis „kiurė“ yra šnekamojoje lietuvių kalboje vartojamas kaip klausiamasis žodis, reiškiantis „kur“ arba „kurioje vietoje“, tačiau jis dažniausiai naudojamas su emociniu atspalviu – nustebimo, nepatikėjimo, netikėjimo ar pan.
Trumpa reikšmė:
„Kiurė“ – emocingas klausimas apie vietą („kur?“), dažnai retorinis arba išreiškiantis abejonę/sarkazmą.
Pavyzdžiai:
1. Nustebimas / nepatikėjimas:
– „Kiurė tu ten buvai? Aš tavęs visur ieškojau!“
(„Kur tu ten buvai? Aš tavęs visur ieškojau!“)
2. Rektorinis klausimas (nera laukiama atsakymo):
– „Kiurė aš turėčiau žinoti, kur tu padėjai raktus?“
(„Iš kur aš turėčiau žinoti, kur tu padėjai raktus?“ – posakis, rodantis susierzinimą)
Pastaba:
„Kiurė“ nėra literatūrinė forma, todėl nenaudojama oficialiuose tekstuose ar formalioje kalboje. Tai – šnekamosios kalbos, dažnai regioninis arba emocingas variantas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.