Kalvinizmas – tai protestantiškojo krikščionybės judėjimas, kurį XVI a. pradžioje sukūrė prancūzų teologas Žanas Kalvinas. Jis išsiskiria griežta predestinacijos doktrina (tikėjimu, kad Dievas iš anksto nulemia žmogaus išganymą ar pražūtį) ir askeze (darbštumu, santūrumu, disciplinuotu gyvenimo būdu).
Pagrindiniai bruožai:
1. Sola Scriptura – tik Šventasis Raštas yra autoritetas.
2. Dievo absoliutus suverenitetas – Dievas valdo viską, net žmogaus likimą.
3. „Darbinė etika“ – sėkmingas darbas ir taupumas laikomi Dievo palaiminimo ženklais.
4. Griežta bažnyčios ir valstybės santvarka – bendruomenė turi būti tvarkinga, o asmeninis gyvenimas – doras.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Kalvinizmas tapo pagrindine religija Ženevoje (Šveicarija), o vėliau – Nyderlanduose, Škotijoje (per Presbiterionų bažnyčią) ir dalyje Pietų Afrikos.
2. Kultūrinis: Kalvinistinė darbinė etika įtakojo kapitalizmo raidą (pagal vokiečių sociologą Maksą Weberį).
3. Šiuolaikinis: Stačiatikių reformuotųjų bažnyčia Lietuvoje arba Reformuotųjų bažnyčių pasaulinė bendrija yra kalvinizmo tradicijos tęsinys.
Trumpai: Kalvinizmas – tai protestantizmo atšaka, kurios pagrindas – Dievo valdžia, predestinacija ir griežtas gyvenimo būdas, kuris istoriškai paveikė tiek religiją, tiek visuomenės raidą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.