interfiksas
Interfiksas – tai fonetiškai neutrali (dažniausiai trumpa) priebalsinė arba balsinė dalelė, kuri vartojama kaip sąnario morfema tarp dviejų šaknų arba šaknies ir priesagos sudėtiniuose žodžiuose, kad būtų patogiau juos ištarti arba atskirti morfologines dalis.
Jis neturi savarankiškos reikšmės ir dažniausiai atsiranda dėl kalbos eufonijos (skambesio).
Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
1. -a-
žemė + dirba → žemėadirbis
Čia „-a-“ padeda išvengti sutapimo dviejų priebalsių „d“ ir sudaro sklandesnį žodį.
2. -i-
keturi + metai → keturimetis
„-i-“ jungia skaičiaus šaknį ir daiktavardį, palengvindama tarimą.
3. -o-
ugnis + gesintojas → ugniogesintojas
Interfiksas „-o-“ išlaiko giminės formą (ugnis – ugnies) ir sklandžiai jungia šaknis.
Kiti pavyzdžiai:
- sparnolaivis (ne \sparnlaivis)
- pienoproduktas (ne \pienproduktas)
- mėniraštis (ne \mėnraštis)
Svarbu: Interfiksas nėra nei priesaga, nei priešdėlis – tai tik techninė jungiamoji dalelė, kuri gali kilti iš linksniavimo priesagų (pvz., kilmininko -o, -ės) arba istorinių kalbos pokyčių.
- Gairės: Lingvistikos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.