indeterminizmas

Indeterminizmas – tai filosofinė pozicija, teigianti, kad ne visi įvykiai yra nulemti ankstesnių priežasčių arba kad egzistuoja tikimybinė laisvė, t. y. kai kurie įvykiai gali atsirasti be visiškos priežastinės būtinybės. Tai priešingybė determinizmui, kuris tvirtina, kad kiekvienas įvykis yra iš anksto nulemtas priežasčių-grandinės.

Pagrindinės idėjos:
1. Priežastingumas nėra visiškai griežtas – gali egzistuoti įvykiai be vienareikšmiškos priežasties.
2. Laisvoji valia – indeterminizmas dažnai siejamas su mintimi, kad žmogaus sprendimai nėra visiškai nulemti.
3. Kvantinė fizika – šiuolaikinėje fizikoje kvantiniai reiškiniai (pvz., dalelės skilimas) laikomi iš esmės atsitiktiniais ir nepriežastingais.

Pavyzdžiai:

1. Filosofijoje / etikoje:
Jei žmogus pasirenka padėti kitam iš geranoriškumo, indeterministas gali teigti, kad šis pasirinkimas nebuvo neišvengiamas – jis galėjo būti ir kitoks, net ir tomis pačiomis sąlygomis. Tai grindžiama idėja, kad žmogaus valia nėra visiškai nulemta biologinių ar socialinių veiksnių.

2. Fizikoje:
Radioaktyvusis skilimas – konkretaus atomo branduolio skilimo momentas nėra nulemtas jokių žinomų veiksnių;
jis vyksta atsitiktinai, remiantis tikimybe. Tai yra kvantinės mechanikos indeterminizmo pavyzdys.

3. Socialiniuose moksluose:
Istorijos eiga neretai laikoma indeterministine – pvz., revoliucijos atsiradimas gali priklausyti nuo atsitiktinių veikėjų ar neprognozuojamų įvykių, o ne būti neišvengiama tam tikrų socialinių dėsnių pasekmė.

Trumpai: Indeterminizmas – tai požiūris, kad pasaulyje yra tikimybės ir atsitiktinumų, o ne viskas yra griežtai nulemta.

• Terminai: indeterminizmas

Įrašas
Paaiškinimas	Indeterminizmas – tai filosofinė pozicija, teigianti, kad ne visi įvykiai yra nulemti ankstesnių priežasčių arba kad egzistuoja tikimybinė laisvė, t. y. kai kurie įvykiai gali atsirasti be visiškos priežastinės būtinybės. Tai priešingybė determinizmui, kuris tvirtina, kad kiekvienas įvykis yra iš anksto nulemtas priežasčių-grandinės. Pagrindinės idėjos: 1. Priežastingumas nėra visiškai griežtas – gali egzistuoti įvykiai be vienareikšmiškos priežasties. 2. Laisvoji valia – indeterminizmas dažnai siejamas su mintimi, kad žmogaus sprendimai nėra visiškai nulemti. 3. Kvantinė fizika – šiuolaikinėje fizikoje kvantiniai reiškiniai (pvz., dalelės skilimas) laikomi iš esmės atsitiktiniais ir nepriežastingais. Pavyzdžiai: 1. Filosofijoje / etikoje: Jei žmogus pasirenka padėti kitam iš geranoriškumo, indeterministas gali teigti, kad šis pasirinkimas nebuvo neišvengiamas – jis galėjo būti ir kitoks, net ir tomis pačiomis sąlygomis. Tai grindžiama idėja, kad žmogaus valia nėra visiškai nulemta biologinių ar socialinių veiksnių. 2. Fizikoje: Radioaktyvusis skilimas – konkretaus atomo branduolio skilimo momentas nėra nulemtas jokių žinomų veiksnių; jis vyksta atsitiktinai, remiantis tikimybe. Tai yra kvantinės mechanikos indeterminizmo pavyzdys. 3. Socialiniuose moksluose: Istorijos eiga neretai laikoma indeterministine – pvz., revoliucijos atsiradimas gali priklausyti nuo atsitiktinių veikėjų ar neprognozuojamų įvykių, o ne būti neišvengiama tam tikrų socialinių dėsnių pasekmė. Trumpai: Indeterminizmas – tai požiūris, kad pasaulyje yra tikimybės ir atsitiktinumų, o ne viskas yra griežtai nulemta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.