„Idiš“ – tai istorinis žydų kalba, kilusi iš vidurio aukštaičių vokiečių tarmių, su stipria hebrajų, aramėjų ir slavų kalbų įtaka. Ji daugiausia vartota Aškenazų žydų (Rytų Europos žydų) bendruomenėse iki XX a. vidurio. Nacių režimo ir Holokausto metu idiš kalba beveik išnyko kaip kasdienė kalba, tačiau išliko kultūriniuose kontekstuose, literatūroje ir akademiniuose tyrimuose.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. „A mame lushen“ – pažodžiui „motinos kalba“ (taip dažnai vadindavo idiš kalbą).
2. „Shalom aleichem“ – sveikinimas „ramybė tau“ (iš hebrajų, bet plačiai vartotas idiš kalba).
3. „Mazel tov!“ – linksmas sveikinimas „sėkmės!“ arba „su laime!“ (iš hebrajų, įsitvirtinęs idiš kalboje).
Pastaba: Idiš kalba rašoma hebrajų abėcėle. Šiandien ji išlaikoma per teatrą, muziką, literatūrą (pvz., Nobelio premijos laureato I. B. Singero kūriniai) ir kalbos kursus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.