Hipergenezė – tai geologinis terminas, reiškiantis uolienų ir mineralų virsmą (ardymąsi, pokyčius) Žemės paviršiaus sąlygomis (normalioje temperatūroje, slėgyje, veikiant vandeniui, deguoniui, anglies dioksidui, organizmams). Tai yra paviršinio išsilaivinimo (denudacijos) dalis.
Trumpai:
Tai paviršiniai uolienų ir mineralų fizikiniai, cheminiai ir biologiniai procesai, kurie lemia jų skaidymąsi, skilimą ir naujų mineralų susidarymą.
Pavyzdžiai:
1. Granito irimimas – granitas (sudarytas iš kvarcą, feldšpatų, šviesiųjų mineralų) veikiant vandeniui ir temperatūros svyravimams ima irti.
Feldšpatai virsta molio mineralais (kaolinu), o geležis oksiduojasi, suteikdama uolienai rusvą atspalvį.
2. Geležies mineralų oksidacija – pvz., piritas (FeS₂) ore ir vandenyje oksiduojasi, sudarydamas geležies oksidus (rūdį) ir sieros rūgštį, kuri toliau ardo aplinkines uolienas.
3. Kalkakmenio tirpimas – kalkakmenis (CaCO₃) veikiant lietaus vandeniui, prisotintam anglies dioksidu, lėtai tirpsta, sudarydamas karstines formas (urvus, griovius).
Svarbu: Hipergenezė skiriasi nuo hipogenezės (uolienų pokyčių giliuose Žemės sluoksniuose, aukštoje temperatūroje ir slėgyje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.