fugato
Fugato (it. fugato – „panašus į fugą“) – tai muzikos dalis arba atkarpa, parašyta fugos stiliumi (imituojanti polifoninę temą), bet kuri nėra savarankiška fuga ir dažniausiai yra įtraukta į didesnę kompoziciją (pvz., simfoniją, sonatą, operą).
Pagrindiniai bruožai:
- Trumpesnė ir laisvesnė už pilną fugą.
- Neturi visų fugos struktūros dalių (pvz., išplėstos strečios ar pilnos perdirbimo sekcijos).
- Dažnai atsiranda kaip kontrastingas epizodas arba intensyvumo kulminacija.
Pavyzdžiai:
1. V. A. Mozartas – Simfonija Nr. 41 „Jupiteris“ (IV dalis)
Finale yra garsus pavyzdys, kur fugato elementai persipina su sonatine forma.
2. L. van Beethovenas – Simfonija Nr. 3 „Herojinė“ (II dalis, „Maršas“)
Traukos epizode panaudotas fugato stilius, kuris sukuria dramatišką įtampą.
3. P. Čaikovskis – Simfonija Nr. 6 „Patetinė“ (I dalis)
Vystymo sekcijoje trumpas fugato segmentas sustiprina emocinį konfliktą.
Trumpai: Fugato – tai fugos stiliumi parašyta muzikos atkarpa, įkomponuota į kitą muzikinę formą.
- Gairės: Muzikos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.