force majeure
"Force majeure" (pranc. didžioji jėga) – tai sutartyje nustatyta sąlyga arba teisės doktrina, leidžianti šalims atsikratyti sutarties įsipareigojimų, jei įvyksta nenumatyti, išoriniai ir neišvengiami įvykiai, kurių negalėjo kontroliuoti nė viena iš šalių.
Trumpai: Neįveikiama jėga, atleidžianti nuo atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo.
Pagrindiniai požymiai:
1. Nenumatomas – negalėjo būti numatytas sudarant sutartį.
2. Išorinis – įvyksta nepriklausomai nuo šalių valios ar veiksmų.
3. Neišvengiamas – jo pasekmių negalima išvengti.
4. Nevaldomas – niekas negali jo kontroliuoti.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškiniai:
- Uraganas sugriauna sandėlį, kuriame buvo laikoma prekė, ir tiekėjas negali pristatyti jos pirkėjui.
- Smarkus žemės drebėjimas sunaikina gamyklą, todėl įmonė negali vykdyti užsakymų.
2. Visuomeniniai/politiniai įvykiai:
- Karas arba karo veiksmai užblokuoja svarbius prekių transportavimo maršrutus.
- Netikėta vyriausybės sprendimas (pvz., eksporto embargas) uždraudžia prekių išvežimą.
3. Kitokie kataklizmai:
- Pandemija (pvz., COVID-19), dėl kurios valdžia uždaro sienas ir sustabdo tarptautinius vežimus.
- Didžiulis gaisras valstybinėje energetikos sistemoje, sukeliantis ilgalaikį elektros tiekimo sutrikimą visame regione.
Svarbu: Kad įvykis būtų pripažintas force majeure, jis paprastai turi būti aiškiai nurodytas sutartyje. Šalys dažnai išvardija galimus atvejus (pvz., stichinės nelaimės, karai, streikai). Jei įvykis neįtrauktas, gali kilti ginčų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.