flokuliacija
Flokuliacija – tai kalbinis reiškinys, kai kalbėtojas sukuria naują žodį ar frazę, sujungdamas arba iškraipydamas du ar daugiau žodžių, dažnai dėl klaidos ar sąmoningo žaismingo kalbos naudojimo. Tai panašu į žodžių mišinį (angl. portmanteau), bet dažniau siejama su spontaniškais, netiksliais ar kūrybiniais kalbos variantais.
Trumpai:
Tai žodžių suliejimas ar iškraipymas, kuriant naują, neretai netaisyklingą, bet suprantamą formą.
Pavyzdžiai:
1. „spaustukas“ (iš spausdintuvas + mygtukas) – vietoj „spausdinimo mygtuko“.
Pvz.: „Paspausk tą spaustuką, kad atsispausdintų dokumentas.“
2. „vežimėdis“ (iš vežimėlis + ledas) – vaikų kalboje apie ledus vežimėlyje.
Pvz.: „Noriu vežimėdžio su uogiene!“
3. „skaitmena“ (iš skaitmuo + diena) – neretai sakoma apie skaitmeninę dienovaldį ar datos rodymą.
Pvz.: „Mano laikrodyje yra skaitmena.“
Pastaba:
Flokuliacija dažnai pasitaiko vaikų kalboje, kūrybinėje literatūroje, reklamoje ar net politinėje retorikoje, kai siekiama kalbą padaryti įsimintiną ar originalią. Kartais tai gali būti ir netyčia padaryta klaida (pvz., pamaišant panašius žodžius).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.