1. Fleita [it. flauto, vok. Flöte], ankšto registro pučiamasis muzikos instrumentas iš medžio arba metalo su 14 garso angų.
2. Fleita – tai klaida, netikslumas, klaidinga mintis ar išsireiškimas. Dažniausiai vartojama kalbant apie kalbos klaidas (pvz., rašybos, tarimo, linksniavimo), bet gali reikšti ir bendresnę klaidą ar netikslumą.
Pavyzdžiai:
1. Kalbos klaida:
„Jis padarė keletą fleitų rašydamas raportą – kai kuriuos žodžius parašė neteisingai.“
2. Netikslumas mintyse ar sakinyje:
„Jo teiginyje buvo fleita: jis sumaišė dvi istorines datas.“
Sinonimai: klaida, klystkelis, apsirikimas, netikslumas.
Kilmininko forma: fleitos (pvz., „atsiprašau už fleitą“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.