Žodis „finis“ kilęs iš lotynųškos frazės „finis coronat opus“, kuri reiškia „pabaiga vainikuoja darbą“.
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje jis vartojamas kaip knygų ar kitų kūrinių pabaigos žymė, panašiai kaip žodis „pabaiga“.
Pavyzdžiai:
1. Romanas baigiasi žodžiu „finis“ ant paskutinio puslapio.
2. Filmo titruose po paskutinės scenos pasirodė elegantiškas užrašas „Finis“.
Pastaba: Dažniau sutinkamas atitikmuo – „pabaiga“ arba „tai viskas“, tačiau „finis“ naudojamas norint pabrėžti ištaigingą arba simbolinį kūrinio užbaigimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.