fiksizmas
Fiksizmas – tai psichologinė tendencija ar polinkis sutelkti dėmesį į vieną aspektą, idėją ar sprendimą, nepaisant kitų galimų variantų ar perspektyvų. Tai gali apimti:
1. Mąstymo standumą – nesugebėjimą pažvelgti į problemą iš skirtingų pusių.
2. Per daug susitelkimą į vieną detalę – kas trukdo pamatyti visą paveikslą.
3. Atkaklumą senuose įpročiuose ar metodikuose – net kai jie nebeveikia.
Pavyzdžiai:
1. Vaiko mąstymas (pagal Žaną Piažė):
Mažas vaikas gali manyti, kad aukšta ir siaura stiklinėje yra daugiau skysčio nei žemoje ir plačioje, net jei jis pats matė, kaip skystis buvo pilamas iš vienos indo į kitą. Čia fiksacija į aukštį neleidžia įvertinti tūrio.
2. Problemų sprendimas:
Žmogus bandantis atidaryti dėžutę gali būti fiksuotas mintyje, kad reikia traukti dangtelį, nors iš tiesų jį reikia stumti į šoną. Fiksacija neleidžia išbandyti kitų būdų.
Fiksizmas dažnai siejamas su kūrybiškumo trūkumu ir gali kliudyti efektyviam mokymuisi ar problemų sprendimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.