Feodalizmas – tai viduramžiais Europoje susiformavusi socialinė, ekonominė ir politinė sistema, pagrįsta žemės valdymu ir asmeniniais tarpusavio įsipareigojimais tarp valdovų (senjorių) ir vasalų.
Pagrindiniai bruožai:
1. Žemė kaip pagrindinis turtas – valdė didikai (senjoriai).
2. Vasaliniai santykiai – vasalas įsipareigojo tarnauti senjoriui (karine pagalba, patarimu), o senjoras suteikdavo žemę (feodą) ir apsaugą.
3. Baudžiava – valstiečiai (nelaisvieji) dirbdavo didikų žemėje už apsaugą ir naudojimąsi sklypu.
Pavyzdžiai:
1. Anglija po 1066 m. Normanų užkariavimo – karalius Vilhelmas Užkariautojas žemę paskirstė ištikimiems riteriams, sukurdamas hierarchinę feodalinę struktūrą.
2. Prancūzijos karalystė XI–XIII a. – karaliai formaliai valdė šalį, tačiau reali valdžia buvo išskaidyta tarp regioninių kunigaikščių ir grafų, turinčių savo vasalus ir kariuomenę.
Trumpai: Feodalizmas – tai sistema, kurioje žemė mainoma į ištikimybę ir karinę pagalbą, o visuomenė griežtai suskirstyta į luomus (karalius, didikai, riteriai, valstiečiai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.