fenogenetika
Fenogenetika – tai biologijos šaka, tirianti genų veikimo raišką organizmo išoriniuose požymiuose (fenotipe), ypač dėmesį skiriant raiškos mechanizmams, laikui ir aplinkos įtakai.
Trumpai: Fenogenetika atsako į klausimą – kaip genai formuoja matomus organizmo bruožus?
Pavyzdžiai:
1. Spalvų kaita gyvūnų kailyje
Pvz., himalajinių kiaulių paršeliai gimsta balti, bet ausys, snukis ir letenos tampa tamsūs, kai temperatūra krenta žemiau tam tikros ribos. Tai fenogenetinis reiškinys – genas, atsakingas už pigmentaciją, veikia tik vėsesnėse kūno dalyse.
2. Žmogaus ligų raiška priklausomai nuo amžiaus
Pvz., Hiuntingtono liga (genetinė nervų liga) paprastai pasireiškia tik po 30–40 metų, nors genetinė anomalija yra nuo gimimo. Fenogenetika tiria, kodėl genas tampa aktyvus tik vėlyvame amžiuje.
3. Augalų aukščio reguliavimas
Pvz., kviečių veislė gali turėti geną už didelį aukštį, bet jis pasireiškia tik esant pakankamai šviesai ar trąšoms. Be tų sąlygų augalas lieka žemas – fenotipas priklauso nuo genų ir aplinkos sąveikos.
Svarbu: Fenogenetika skiriasi nuo paprastos genetikos – ji analizuoja ne tik kokius genus turi organizmas, bet ir kaip, kada ir kodėl jie pasireiškia (arba nepasireiškia) konkrečiuose sąlygose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.