Enciklopedizmas – tai mokslo, literatūros ar meno kūrinio bruožas, kai jame siekiama apimti kuo platesnę ir įvairesnę žinių sritį, dažnai su dideliu detalių kiekiu, panašiai kaip enciklopedijoje. Tai gali būti ir pasaulėžiūrinis siekis viską suvokti kaip visumą.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
Dž. Dž. Seinfildo novelė „Moby-Dick“ – be pagrindinio siužeto, joje pateikiama gausi informacija apie banginių medžioklę, jų anatomiją, jūrų istoriją, tarsi mažoji enciklopedija.
Umberto Eco romanas „Rožės vardas“ – persmelktas viduramžių filosofijos, teologijos, semiotikos ir bibliotekų sandaros detalėmis.
2. Moksle / Filosofijoje:
Denio Didero ir žanro le Rono d’Alambero „Enciklopedija, arba Sistemingas mokslų, menų ir amatų žodynas“ (XVIII a.) – pats enciklopedizmo pavyzdys, siekiantis apibendrinti visas žmonijos žinias.
Aristotelio veikalai – daugelyje jų (pvz., „Fizika“, „Metafizika“, „Gyvūnų istorija“) stengiamasi sisteminti platų žinių spektrą apie pasaulį.
3. Mene:
Renesanso menininkas Leonardas da Vinčis – jo užrašai ir piešiniai apima anatomiją, mechaniką, optiką, architektūrą, tapybą, atspindėdami enciklopedinį požiūrį į žinojimą.
Trumpai tariant, enciklopedizmas – tai ambicingas siekis viską apimti ir sisteminti, o ne apsiriboti viena tema.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.