emfiteuzė
Emfiteuzė – tai ilgalaikis (dažniausiai iki 99 metų) turto (dažniausiai žemės) nuomos arba naudojimo teisės sutartis, kai nuomininkas (emfiteutas) gauna platų teisių kompleksą, artimą nuosavybės teisei, bet ne jos visiškai.
Pagrindiniai bruožai:
1. Ilgas terminas (dešimtmečiais).
2. Nuomininkas gali naudoti turtą savo naudai (pvz., statyti, auginti pasėlius), keisti jo paskirtį (su sąlygomis).
3. Jis privalo reguliariai mokėti nuomos mokestį (canon) ir išlaikyti turtą.
4. Galima perleisti trečiajam arba paveldėti.
Pavyzdžiai:
1. Žemės ūkis: Valstybė ilgalaikei emfiteuzei perduoda žemės sklypą ūkininkui, kuris ten organizuoja sodą, stato ūkinius pastatus ir kasmet moka fiksuotą sumą.
2. Miesto plėtra: Savivaldybė sudaro emfiteuzės sutartį su investuotoju dėl žemės sklypo miesto centre – investuotojas pastato daugiaaukštį namą, naudoja jį 75 metus ir moka metinį mokestį, o po termino pabaigos pastatas pereina savivaldybei.
3. Istorinis kontekstas: Vidurio amžiais baudžiavos panaikinimo metu būdavo sudaromi emfiteuzės sutartys, kai valstiečiai gaudavo teisę ilgalaikiam žemės naudojimui už mokestį.
Trumpai: Emfiteuzė – tarsi „beveik nuosavybė“ ilgam laikui, bet su įsipareigojimu mokėti nuomą ir išlaikyti turtą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.