„Elfai“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „elgetai, vargšai, neturtingi žmonės“. Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie žmones, kurie gyvena skurde, neturi pakankamai materialinių išteklių ar yra priversti elgetauti.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Viduramžiais daugelis elfų klajojo po kelius, prašydami duonos.“
2. Metaforiškai (apie skurdžią būklę):
„Po karo šalis atrodė kaip elfų stovykla – visi neturėjo nei būsto, nei maisto.“
Pastaba: Žodis „elfai“ yra daugiskaitos forma (vienaskaita – elgeta). Jis gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, pavyzdžiui, apibūdinant labai neturtingą, apleistą vietą ar padėtį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.