x
èlfai [vok. Elfen], sen. germanų mitologijoje — dvasios, gyvenančios ore, žemėje ir vandenyje;
elfai — lengvutės orinės žmogaus pavidalo būtybės, turinčios įvairiausių stebuklingų sugebėjimų;
būna šviesūs (geri) ir tamsūs (blogi).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.