Dutaras – tai žodis, kilęs iš romėnų kalbos (lot. dutarius), kuris senovės Lietuvoje reiškė kariuomenės vado padėjėją, karininko asistentą arba kareivį, atsakingą už ryšius ar pavedimų perdavimą. Dažniausiai vartotas XIV–XVI amžiuose, ypač Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Kunigaikštis išsiuntė dutarą su slaptu įsakymu į priešakinį postą.“
2. Perkeltine prasme (šiuolaikiniame vartojime):
„Jis dirba kaip vadovo dutaras – perduoda informaciją tarp skyrių.“
(Čia žodis vartotas metaforiškai, reiškiant „tarpininkas“ ar „įgaliotinis“.)
Pastaba: Šis terminas dabar yra retas, dažniau sutinkamas istoriniuose šaltiniuose ar specialiojoje literatūroje apie LDK. Šiuolaikinėje kalboje jo atitikmuo galėtų būti „adiutantas“, „pasų nešėjas“ ar „ryšininkas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.