Disfazija – tai kalbos raidos sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais formuoti ir suprasti kalbą. Tai gali apimti vieną ar kelias kalbos sritis: žodyną, gramatiką, garsų tarimą ar bendravimo įgūdžius. Dažniausiai susijęs su neurologiniais pažeidimais arba vystymosi sutrikimais.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas su disfazija gali turėti labai ribotą žodyną, vartoti paprastus sakinius (pvz., „Aš noriu vandens“ vietoj „Ar galėčiau gauti stiklinę vandens?“) arba klysti garsų vietose („kava“ → „tava“). Jis gali ne visada suprasti sudėtingų nurodymų ar klausimų.
2. Suaugęs po insulto gali patirti įgytą disfaziją (afaziją): žino, ką nori pasakyti, bet negali surasti tinkamų žodžių arba formuoja nenuoseklius sakinius (pvz., „Aš... tai... stiklinė... gerti“). Kartais sunkiai supranta kitų kalbą.
Svarbu: Disfazija nėra intelekto sutrikimas, o būtent kalbos suvokimo ir/ar produkcijos problema. Gydoma kalbos terapijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.