Dialektografija – tai kalbotyros šaka, kurios tikslas yra sistemingai aprašyti ir fiksuoti tam tikros kalbos tarmes (dialektus), dažniausiai naudojant specialius žemėlapius, kuriuose pateikiami kalbiniai duomenys apie vietinius kalbos ypatumus (tarimą, žodyną, gramatiką). Tai tarsi „tarmių geografija“ arba tarmių tyrimas per erdvinę (geografinę) perspektyvą.
Trumpai:
Dialektografija – tarmių užrašymas ir kartografavimas.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos atlasas – tai dialektografijos pavyzdys, kuriame pateikiami žemėlapiai, rodantys, kaip skirtingose Lietuvos vietovėse vartojami tam tikri žodžiai (pvz., „bulvė“ gali būti vadinama „bartove“, „bamba“ ir pan.).
2. „A Linguistic Atlas of Early Middle English“ – anglų kalbos istorinių tarmių tyrimas, kuriame žemėlapiuose parodyta, kaip XI–XIII a. skyrėsi žodžiai ar gramatinės formos įvairiuose Anglijos regionuose.
3. „Deutscher Sprachatlas“ – vienas žymiausių dialektografijos darbų, sukurtas remiantis apklausomis apie vokiečių tarmes, pavyzdžiui, kaip skirtinguose regionuose vadinama „kriaušė“ („Birne“, „Bire“, „Birn“ ir kt.).
Svarbu: Dialektografija dažnai yra dialektologijos dalis, bet konkrečiai susijusi su duomenų fiksavimu ir vizualizavimu erdvėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.