dialektinis
Dialektinis – tai būdvardis, kilęs iš žodžio dialektas, kuris reiškia tam tikros teritorijos ar socialinės grupės kalbos variantą, skiriantįsi nuo bendrinės kalbos.
Reikšmė:
1. Susijęs su dialektu – kalbos formos, žodžiai ar ypatybės, būdingi konkrečiam regionui ar grupei.
2. Filosofijoje: susijęs su dialektika – mokslu aprie priešybių kovą ir vienybę, raidą per prieštaravimus (pvz., dialektinis materializmas).
Pavyzdžiai:
1. Kalbos moksle:
- Žemaičių tarmėje vartojamas žodis „vėžys“ (reikšmė: vėžlys) yra dialektinis variantas, nes standartinėje lietuvių kalboje vartojamas „vėžlys“.
- Sakinyje „Jis kalba dialektine šnektą“ – reiškia, kad asmuo naudoja savo regionui būdingus kalbos elementus.
2. Filosofijoje:
- Dialektinis materializmas – filosofinė teorija, nagrinėjanti visuomenės raidą per ekonominių klasių prieštaravimus.
- Dialektinis požiūris – analizė, atsižvelgianti į priešingybių sąveiką ir kaitą (pvz., seno ir naujo kova).
- Terminai: dialektinis
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.