Diakritinis (iš gr. diakritikos – „atskiriantis“) – kalbotyroje tai ženklas (pvz., brūkšnelis, taškas, uodegelė), kuris rašomas prie raidės ir keičia jos tarimą arba skiria vienodai rašomus, bet skirtingus žodžius.
Trumpai:
Tai papildomas ženklas prie raidės, nurodantis specialų jos tarimą arba skirtumą tarp žodžių.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje:
- ą, ę, į, ų, ū – diakritiniai ženklai (nosinės ir ilgosios balsės).
Pavyzdžiai: kąsti (kąsti) vs. kasti (kasti);
būti (būti) vs. buti (buti – sen. „būrys“).
2. Čekų kalboje:
- č (čia – č), ř (řeč – kalba).
Pavyzdžiai: češti (kankinti) vs. cesti (kelias).
3. Prancūzų kalboje:
- é (akcentas), ç (sėdė).
Pavyzdžiai: école (mokykla) – be diakritiko būtų ecole (skirtingas tarimas).
Svarba:
Diakritiniai ženklai padeda išvengti dviprasmybių, išsaugoti kalbos istorinius tarimo bruožus ir tiksliai perteikti garsus raštu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.