Depersonalizacija – tai psichologinis ar psichiatrinis terminas, reiškiantis savęs atsiribojimo, nutolimo nuo savęs ar savo kūno pojūtį. Asmuo gali jausti, kad yra stebėtojas savo paties mintims, emocijoms ar veiksmams, lyg tai vyktų ne su juo, o „iš šalies“. Tai dažnai siejama su disociacijos būsenomis.
Pavyzdžiai:
1. Kasdienėje patirtyje:
„Vairuodamas mašiną staiga pajutau, lyg būčiau filmo herojus, stebintis save iš šalies. Savo rankos ant vairo atrodė kaip svetimos, o aplinka – nereali.“
2. Streso ar nerimo kontekste:
„Per egzaminą emocijos dingo – nors mintyse žinojau atsakymus, jausmas buvo toks, lyg tai kalbėtų ne aš, o kažkoks automatas.“
3. Psichinių sutrikimų atveju (pvz., depersonalizacijos sutrikimas):
„Nuo pastovios depersonalizacijos žmogus gali ilgą laiką jaustis atsietas nuo savo atspindžio veidrodyje, manydamas, kad tai ne jo veidas, nors intelektualiai supranta prieštaravimą.“
Trumpai: Depersonalizacija – laikinas ar lėtinis savęs „atskyrimo“ pojūtis, kai žmogus netenka tiesioginio ryšio su savo psichika ar kūnu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.