dekadansas

Dekadansas – tai meninė, literatūrinė ar kultūrinė kryptis, pasižyminti nuosmukio, nusivylimo, moralinio silpnumo ir išsigimimo motyvais. Ji dažnai siejama su prabanga, išsekimu, ciniškumu ir estetiniu rafinuotumu, kurie slepia vidinę tuštumą ar socialinę kritiką.

Terminas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio décadence („nuosmukis“) ir ypač išplito XIX a. pabaigoje Europoje kaip reakcija į optimistinius modernumo ir pažangos idealus.



Pavyzdžiai:

1. Literatūra – Oskaras Vaildas romanas „Doriano Greiui portretas“ (1890): veikėjai gyvena hedonistiškai, estetiškai rafinuotai, bet tuo pačiu moraliai žlumbia, o siužetas atskleidžia išsigimimo ir savęs naikinimo temas.

2. Menas – Aubrey Beardsley piešiniai: juoduose raštuose dažnai vaizduojami dekadentiški, erotiniai, groteskiški personažai, simbolizuojantys išsisėpinimą ir tabu laužymą.

3. Istorinis kontekstas – Romos imperijos nuosmukis dažnai laikomas „dekadanso“ pavyzdžiu: per didelė prabanga, korupcija, moralinis reliatyvizmas ir karinė silpnybė prieš žlugimą.

4. Šiuolaikinis vartojimas – Kai kurie postmodernūs filmai ar serialai (pvz., „Amerikietiška psichopatiška drama“) gali būti vadinami dekadentiškais dėl savo ciniškumo, materializmo kritikos ir nihilistinių personažų.



Trumpai: Dekadansas – tai kultūrinis ar meninis stilius, kuriuo perteikiamas nuosmukis, prabanga ir moralinis išsigimimas, dažnai kaip socialinė kritika ar estetinis pasipriešinimas „sveikam“ visuomenės gyvenimui.

• Terminai: dekadansas

Įrašas
Paaiškinimas	Dekadansas – tai meninė, literatūrinė ar kultūrinė kryptis, pasižyminti nuosmukio, nusivylimo, moralinio silpnumo ir išsigimimo motyvais. Ji dažnai siejama su prabanga, išsekimu, ciniškumu ir estetiniu rafinuotumu, kurie slepia vidinę tuštumą ar socialinę kritiką. Terminas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio décadence („nuosmukis“) ir ypač išplito XIX a. pabaigoje Europoje kaip reakcija į optimistinius modernumo ir pažangos idealus. Pavyzdžiai: 1. Literatūra – Oskaras Vaildas romanas „Doriano Greiui portretas“ (1890): veikėjai gyvena hedonistiškai, estetiškai rafinuotai, bet tuo pačiu moraliai žlumbia, o siužetas atskleidžia išsigimimo ir savęs naikinimo temas. 2. Menas – Aubrey Beardsley piešiniai: juoduose raštuose dažnai vaizduojami dekadentiški, erotiniai, groteskiški personažai, simbolizuojantys išsisėpinimą ir tabu laužymą. 3. Istorinis kontekstas – Romos imperijos nuosmukis dažnai laikomas „dekadanso“ pavyzdžiu: per didelė prabanga, korupcija, moralinis reliatyvizmas ir karinė silpnybė prieš žlugimą. 4. Šiuolaikinis vartojimas – Kai kurie postmodernūs filmai ar serialai (pvz., „Amerikietiška psichopatiška drama“) gali būti vadinami dekadentiškais dėl savo ciniškumo, materializmo kritikos ir nihilistinių personažų. Trumpai: Dekadansas – tai kultūrinis ar meninis stilius, kuriuo perteikiamas nuosmukis, prabanga ir moralinis išsigimimas, dažnai kaip socialinė kritika ar estetinis pasipriešinimas „sveikam“ visuomenės gyvenimui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.