dekadansas
Dekadansas – tai kultūrinis, meninis ar moralinis nuosmukis, pasireiškiantis pernelyg rafinuotu, išsigimusiu, pesimistiniu ar išsižadėjusiu tradicinių vertybių stiliumi. Dažniausiai siejamas su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dekadentų judėjimu.
Pagrindiniai bruožai:
- Aistra prabangai, dirbtinumui, nenatūralumui.
- Pesimizmas, nihilizmas, moralinis reliatyvizmas.
- Estetizavimas iki ekstremo („menas dėl meno“).
- Įvairūs tabu: mirties, erotikos, okultizmo, ištvirkimo motyvai.
Pavyzdžiai:
1. Literatūra: Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portretas“ (kultas grožiui, moralinis žlugimas), Žorio K. Huismano romanas „Atvirkščiai“.
2. Menas: Aubrey Beardsley piešiniai (erotiški, dekoriški), tam tikri simbolizmo kūriniai.
3. Asmenybės: Prancūzų poetas Charlesas Baudelaire’as („Velnių gėlės“), rašytojas Joris-Karlas Huysmans.
Trumpai tariant, dekadansas – tai meninis nuosmukio kultas, kuris per grožį ir išrankumą atskleidžia visuomenės nusivylimą ir dvasinę tuštumą.
- Tarptautiniai žodžiai: dekadansas
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.