debilumas
Žodis „debilumas“ lietuvių kalboje reiškia silpnaprotystę, kvailumą, neprotingą elgesį ar mintį. Tai yra kritiškas, dažnai įžeidžiantis terminas, vartojamas apibūdinti kvailą, absurdišką ar labai nekompetentingą veiksmą, idėją ar situaciją.
Pavyzdžiai:
1. Konkrečiam veiksmui:
„Užsukti varžtus superklijomis – tai grynas debilumas.“
(Čia akcentuojamas visiškai neprotingas, nesąmoningas techninis sprendimas.)
2. Bendresnei situacijai/elgesiui:
„Visas tas biurokratinis debilumas užtruko mėnesį, nors sprendimas turėjo būti priimtas per dieną.“
(Nusakoma absurdiška, neveiksminga sistema ar procedūra.)
Pastaba: Žodis kilęs iš psichiatrinio termino „debilumas“ (anksčiau vartotas silpnaprotystės laipsniui nusakyti), tačiau šiuolaikiniame kasdieniame kalbėjime jis dažniausiai vartojamas kaip įžeidimas ar stipri kritika, o ne medicininis nusakymas. Vartojant oficialiai ar mandagiai, geriau rinktis neutralius atitikmenis: kvailystė, nesąmonė, neprotingumas, absurdiškumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.