danse macabre

Danse macabre (pranc. „mirties šokis“) – tai viduramžių Europos alegorinė meninė tema, vaizduojanti mirtingumą ir visų žmonių lygybę prieš mirtį. Joje personifikuota Mirtis (dažnai kaip skeletas) šoka arba veda į šokį žmones iš visų socialinių sluoksnių – nuo karaliaus iki valstiečio.

Trumpai: Tai alegorija, primenanti, kad mirtis nelieka niekam ir visi esame lygūs prieš ją.

Pavyzdžiai:

1. Meno kūrinyje: Žymus prancūzų kompozitoriaus Camille Saint-Saëns simfoninė poema „Danse Macabre“ (1874), kurioje muzika vaizduojanti, kaip Mirtis pusnaktyje groja smuiku ir sukviečia mirusiuosius į šokį.

2. Vizualiniame mene: Daugelyje viduramžių bažnyčių sienų freskų ir gravūrų (pvz., Berlyno Mirusiųjų šokis koplyčioje ar Guyot Marchant medžio raižiniuose, 1485 m.) vaizduojamos Mirties figūros, šokančios su gyvaisiais.

3. Literatūroje: Ši tema atsispindi Stephen King siaubo romane „Danse Macabre“ (1981), kuriame autorius analizuoja siaubo žanrą kaip tam tikrą kultūrinį „mirties šokį“.

4. Šiuolaikiniame kontekste: Sąvoka kartais vartojama apibūdinti bet kokią situaciją, kurioje žmonės, nepaisydami pavojaus, tarsi „šoka“ su mirtimi ar katastrofa (pvz., politinį ar ekologinį nerimą).

Įrašas
Paaiškinimas	Danse macabre (pranc. „mirties šokis“) – tai viduramžių Europos alegorinė meninė tema, vaizduojanti mirtingumą ir visų žmonių lygybę prieš mirtį. Joje personifikuota Mirtis (dažnai kaip skeletas) šoka arba veda į šokį žmones iš visų socialinių sluoksnių – nuo karaliaus iki valstiečio. Trumpai: Tai alegorija, primenanti, kad mirtis nelieka niekam ir visi esame lygūs prieš ją. Pavyzdžiai: 1. Meno kūrinyje: Žymus prancūzų kompozitoriaus Camille Saint-Saëns simfoninė poema „Danse Macabre“ (1874), kurioje muzika vaizduojanti, kaip Mirtis pusnaktyje groja smuiku ir sukviečia mirusiuosius į šokį. 2. Vizualiniame mene: Daugelyje viduramžių bažnyčių sienų freskų ir gravūrų (pvz., Berlyno Mirusiųjų šokis koplyčioje ar Guyot Marchant medžio raižiniuose, 1485 m.) vaizduojamos Mirties figūros, šokančios su gyvaisiais. 3. Literatūroje: Ši tema atsispindi Stephen King siaubo romane „Danse Macabre“ (1981), kuriame autorius analizuoja siaubo žanrą kaip tam tikrą kultūrinį „mirties šokį“. 4. Šiuolaikiniame kontekste: Sąvoka kartais vartojama apibūdinti bet kokią situaciją, kurioje žmonės, nepaisydami pavojaus, tarsi „šoka“ su mirtimi ar katastrofa (pvz., politinį ar ekologinį nerimą).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.