Chorėjas (lot. choreus, gr. choreios – „šokio pėdsakas“) – tai antikinės metrikos pėdsakas, sudarytas iš dviejų skiemenų: pirmasis ilgas, antrasis trumpas (— U). Jis atitinka trochėjų (kirčiuotąją sistemoje).
Trumpai: chorėjas – ilgas + trumpas skiemuo (— U).
Pavyzdžiai:
1. Lotynų kalba:
Rōmā (Rō- —, mā – U) – „Roma“.
Vīrūm (Vī- —, rūm – U) – „vyro“ (vienaskaitos kilmininkas).
2. Graikų kalba:
ἄνθρωπος (án- —, thrō – U, pos – U) – pirmasis pėdsakas chorėjas: „án-“ (— U).
πολὺς (po- —, lỳs – U) – „daugelis“.
3. Lietuvių kalba (adaptuotas trochėjaus pavyzdys, nes chorėjas yra kiekybinės metrikos terminas):
Eilėraščio eilutė, kurioje vyrauja trochėjas (kirčiuotas atitikmuo):
„Lángas | blýkšta | támsoj“ (Lán- —, gas – U | blýk- —, šta – U | tám- —, soj – U).
Pastaba: Lietuvių poezijoje chorėjas kaip kiekybinis pėdsakas nenaudojamas, bet jo struktūrą atitinka trochėjas (kirčiuotas pėdsakas).
Svarbu: Chorėjas – kiekybinės (ilgų/trumpų skiemenų) metrikos terminas, o trochėjas – kirčiuotosios (kirčiuotų/nekirčiuotų skiemenų) metrikos atitikmuo. Jie struktūriškai analogiški, bet skiriasi sistemomis (ilgumas vs. kirtis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.