Žodis „bunkeris“ kilęs iš vokiečių kalbos (Bunker) ir reiškia:
Reikšmė:
Gynybinis ar apsauginis požeminis įrenginys, dažniausiai iš betono ar kitų tvirtų medžiagų, skirtas apsisaugoti nuo šaudmenų, bombų, radiacijos ar kitų pavojų.
Pavyzdžiai:
1. Karinis kontekstas:
Kareiviai pasislėpė bunkeryje nuo priešo artilerijos apšaudymo.
2. Civilinis/pramoninis kontekstas:
Atominių elektrinių darbuotojai turi specialius bunkerius, kuriuose galėtų išsigelbėti avarijos atveju.
Papildomai:
Žodis taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme, pvz., apibūdinant labai uždarą, izoliuotą erdvę ar psichologinę būseną (jis pasislėpė savo bunkeryje nuo problemų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.