"Buda" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis "pelėda" (paukštis). Tai yra tarminis arba senovinis variantas, dažniausiai vartojamas liaudies kalboje, pasakose, padavimuose ar poetiniuose kontekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
"Naktį miške gūžėjo buda."
(Naktį miške gūžėjo pelėda.)
2. Perkeltinė reikšmė / metafora:
"Sėdi kaip buda ant šakos ir nieko nekalbi."
(Sėdi kaip pelėda ant šakos ir tyli.)
3. Liaudies išraiška / priežodis:
"Kur buda kūžia, ten vaiduoklis siautėja."
(Sakoma, kad pelėdos balsas gali būti siejamas su mistiniais būtybėmis.)
Pastaba: Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje dažniau vartojamas žodis "pelėda", o "buda" suteikia kalbai folklorinį, archajišką atspalvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.