Lietuvių jaunimo kalboje žodis „buda“ dažniausiai reiškia „galva“ arba „smegenys“, nors gali būti vartojamas ir plačiau – kaip sinonimas veidui ar protinei būklei.
Pavyzdžiai:
- „Atsipalaiduok, neperkrauk budos“ – nepersikrauk galvos / nesistresuok.
- „Kokia graži buda!“ – gali reikšti „gražus veidas“.
- „Turi budą?“ – ar turi protą? / ar supranti?
Žodis kilęs iš romų kalbos („budo“ – galva), į lietuvių jaunimo žargoną pateko per rusų kalbos slangą („бутá“). Dažnai vartojamas neformaliuose pokalbiuose, draugiškame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.