"Banditas" – tai žodis, reiškiantis plėšiką, nusikaltėlį, gaujos narią, dažniausiai susijusį su organizuotu nusikalstamumu, smurtu ar neteisėta veikla. Kilęs iš italų kalbos žodžio bandito („ištrėmęs“), istoriškai vartotas apibūdinti ginkluotiems nusikaltėliams, veikusiems už miesto ribų ar kelių plėšikams.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„XIX amžiaus pabaigoje vakarinėse JAV valstijose veikė daug gaujų, o žymiausias banditas buvo Billy the Kid.“
2. Šiuolaikinis vartojimas:
„Policija sulaikė gaują, kurią sudarė penki banditai, apiplėšę banką.“
3. Perkeltine prasme (šnekamojoje kalboje):
„Tas vaikas – tikras banditas: vakar vėl iš parduotuvės pavogė saldainių!“ (šiuo atveju – juokais apie išdykėlį).
Sinonimai: plėšikas, nusikaltėlis, gaujos narys, laukinės katės (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.