„Anhemitonika“ yra muzikos teorijos terminas, reiškiantis gama arba skalią, kurioje nėra pustonių intervalų. Kitaip tariant, visi garsai skalėje yra išdėstyti tik per visus tonus (visus tonus sudaro du pustoniai).
Trumpai:
- Anhemitoninė gama = tik pilnieji tonai, jokių pustonių.
- Priešingybė – hemitoninė gama (pvz., diatoninė gama), kurioje yra ir pustonių.
Pavyzdžiai:
1. Visų tonų gama (whole-tone scale) – geriausiai žinomas pavyzdys. Pvz., C-D-E-F♯-G♯-A♯-C. Naudota impresionistinėje muzikoje (Claude Debussy).
2. Pentatoninė gama (kai kurios formos) – pvz., C-D-E-G-A-C – taip pat neturi pustonių, todėl yra anhemitoninė.
3. Tradicinės kai kurių kultūrų gamos – pvz., Indonezų gamelan muzikoje naudojamos pelog ar slendro skalės gali būti anhemitoninės (priklausomai nuo variantų).
Trumpai apibendrinant: „Anhemitonika“ – tai skalė be pustonių, dažnai asocijuojama su „lygia“ arba „atvira“ skambesio prigimtimi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.