adverbializacija

Adverbializacija – tai kalbos reiškinys, kai kitos kalbos dalies žodis (dažniausiai daiktavardis, būdvardis ar dalyvis) vartojamas kaip prieveiksmis, t. y. įgyja prieveiksmio funkciją.

Trumpai: Kitų kalbos dalių žodžių vartojimas kaip prieveiksmių.

Pavyzdžiai:

1. Iš daiktavardžio:
Jis vaikščiojo ratu. („ratas“ – daiktavardis, čia reiškia „apskritimu“)
Mes susitinkame rytą. („rytas“ – daiktavardis, čia reiškia „rytų metu“)

2. Iš būdvardžio:
Vaikai žaidė tyliai. („tylus“ – būdvardis, čia – prieveiksmis)
Jis atsakė tiksliai. („tikslus“ – būdvardis)

3. Iš dalyvio:
Ji dainavo drebėdama. (dalyvis „drebėdamas“ įgyja prieveiksmio reikšmę)
Jis ėjo nusiminęs. (dalyvis „nusiminęs“ – kaip prieveiksmis)

Svarbu: Adverbializacija dažnai susijusi su sintaksine pozicija (žodis atsako į prieveiksmio klausimą) ir gali būti laikina arba išsivysčiusi į pastovią kalbos formą.

Įrašas
Paaiškinimas	Adverbializacija – tai kalbos reiškinys, kai kitos kalbos dalies žodis (dažniausiai daiktavardis, būdvardis ar dalyvis) vartojamas kaip prieveiksmis, t. y. įgyja prieveiksmio funkciją. Trumpai: Kitų kalbos dalių žodžių vartojimas kaip prieveiksmių. Pavyzdžiai: 1. Iš daiktavardžio: Jis vaikščiojo ratu. („ratas“ – daiktavardis, čia reiškia „apskritimu“) Mes susitinkame rytą. („rytas“ – daiktavardis, čia reiškia „rytų metu“) 2. Iš būdvardžio: Vaikai žaidė tyliai. („tylus“ – būdvardis, čia – prieveiksmis) Jis atsakė tiksliai. („tikslus“ – būdvardis) 3. Iš dalyvio: Ji dainavo drebėdama. (dalyvis „drebėdamas“ įgyja prieveiksmio reikšmę) Jis ėjo nusiminęs. (dalyvis „nusiminęs“ – kaip prieveiksmis) Svarbu: Adverbializacija dažnai susijusi su sintaksine pozicija (žodis atsako į prieveiksmio klausimą) ir gali būti laikina arba išsivysčiusi į pastovią kalbos formą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.