adoracija
Adoracija (lot. adoratio – garbinimas, pagarbinimas) – tai religinis terminas, reiškiantis giliausią pagarbą, garbinimą ir paklusnumą, skirtą tik Dievui (arba šventiesiems, pvz., Šv. Sakramentui). Tai aukščiausia meilės ir pasidavimo forma, skirta tik transcendentinei būtybei.
Trumpai:
Tai garbinimas, skirtas tik Dievui, išreiškiantis absoliutų jo šventumo ir didybės pripažinimą.
---
Pavyzdžiai:
1. Katalikų bažnyčioje:
Adoracija dažnai susijusi su Šv. Sakramento garbinimu.
Pavyzdys: „Po Mišios vyko Šv. Sakramento adoracija – tikintieji klūpėjo ir meldėsi priešais ostiją, kurioje, jų tikėjimu, yra pats Jėzus.“
2. Bendresnėje prasmėje (retai):
Gali būti vartojama perkeltine prasme apie didelį susižavėjimą ar pagarbą žmogui ar idėjai (bet ne garbinimas kaip Dievui).
Pavyzdys: „Jo adoracija savo mokytojui buvo tokia akivaizdi, kad visi pastebėdavo jo žvilgsnio pagarbą.“
---
Svarbu:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis vartojamas dažniausiai tik religiniame kontekste. Kasdienėje kalboje vietoj jo dažniau sakoma „garbinimas“ arba „pagarbinimas“.
- Terminai: adoracija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.