sruba

srubà.

1. sriuba 1: Be duonos valgo vien srùbą. Beširdė šeimininkė liepė mane. srubai papjauti. Pieno sruba. Laiški srubà tų grikių. Kalnavertis įpylė srubos. Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos. Kad liesa mėsa, liesa ir srubà. Kiekviena žuvelė nuverda savo srubelę. Kokia mėsa, tokia sruba. Sruba vis mėsą seka. Pigi žuvis – šunie srubà.

2. koks nors skystis: Yr [grietinėje] srubõs (išrūgų) – sviesto nepadarau. Molį su actu dėjau an kojų, i ta srubà (pūliai) bėgo i bėgo. Ne srubõs, nieko iš tų uogų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sruba' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv