maniera

Maniera – tai stilius, būdas, ypač menininkų ar epochos būdingas meninis raiškos metodas. Dažniausiai vartojama apibūdinti Renesanso vėlyvąjį laikotarpį (XVI a. antroje pusėje), kai menas tapo itin rafinuotas, dirbtinis, emociškų pozų ir sudėtingų kompozicijų.

Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė: XVI a. meno srovė po Renesanso, prieš baroką.
2. Bendrinė: Individualus stilius, manieros, raiškos būdas.

Pavyzdžiai:
- Meno istorijoje: „Maniera“ siejama su dailininkais, kaip El Greco (išraiškingos figūros) ar Bronzino (šaltas elegancija).
- Bendrine prasme: „Šio architekto maniera – derinti modernumą su klasikiniais elementais.“
- Literatūroje: Iškalbingas, sudėtingas rašymo būdas.

Trumpai: Tai stilius ar būdas, ypač meninis, kuris pabrėžia techniką, individualumą ir kartais dirbtinumą.

• Tarptautiniai žodžiai: Maniera

Įrašas
Paaiškinimas	Maniera – tai stilius, būdas, ypač menininkų ar epochos būdingas meninis raiškos metodas. Dažniausiai vartojama apibūdinti Renesanso vėlyvąjį laikotarpį (XVI a. antroje pusėje), kai menas tapo itin rafinuotas, dirbtinis, emociškų pozų ir sudėtingų kompozicijų. Pagrindinės reikšmės: 1. Istorinė: XVI a. meno srovė po Renesanso, prieš baroką. 2. Bendrinė: Individualus stilius, manieros, raiškos būdas. Pavyzdžiai: - Meno istorijoje: „Maniera“ siejama su dailininkais, kaip El Greco (išraiškingos figūros) ar Bronzino (šaltas elegancija). - Bendrine prasme: „Šio architekto maniera – derinti modernumą su klasikiniais elementais.“ - Literatūroje: Iškalbingas, sudėtingas rašymo būdas. Trumpai: Tai stilius ar būdas, ypač meninis, kuris pabrėžia techniką, individualumą ir kartais dirbtinumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.