Maniera

Maniera (iš italų k. maniera – „maniera, stilius, būdas“) reiškia:

1. Stiliaus ar manierizmo laikotarpio meninė kryptis (XVI a. Europoje), kuriai būdinga sudėtinga kompozicija, išraiškingos pozos, dirbtinumas ir idealizuoti formos.
2. Būdas, stilius, elgesio ar kūrybos manieros (plačiąja prasme).

Pavyzdžiai:
1. Meno istorijoje:
„Pontormo ir Rosso kūriniai yra tipiški manieros laikotarpio pavyzdžiai – juose vyrauja deformuotos figūros ir teatrališkos scenos.“

2. Plačiąja prasme (stilius/būdas):
„Jo tapybos maniera išsiskiria ekspresyviomis spalvomis ir dinamika.“
„Kalbininkas analizavo poeto manierą naudoti metaforas.“

Trumpai:
Terminas siejamas su manierizmo menu arba individualiu stiliumi/požiūriu kuriant ar veikiant.

• Terminai: maniera

Įrašas
Paaiškinimas	Maniera (iš italų k. maniera – „maniera, stilius, būdas“) reiškia: 1. Stiliaus ar manierizmo laikotarpio meninė kryptis (XVI a. Europoje), kuriai būdinga sudėtinga kompozicija, išraiškingos pozos, dirbtinumas ir idealizuoti formos. 2. Būdas, stilius, elgesio ar kūrybos manieros (plačiąja prasme). Pavyzdžiai: 1. Meno istorijoje: „Pontormo ir Rosso kūriniai yra tipiški manieros laikotarpio pavyzdžiai – juose vyrauja deformuotos figūros ir teatrališkos scenos.“ 2. Plačiąja prasme (stilius/būdas): „Jo tapybos maniera išsiskiria ekspresyviomis spalvomis ir dinamika.“ „Kalbininkas analizavo poeto manierą naudoti metaforas.“ Trumpai: Terminas siejamas su manierizmo menu arba individualiu stiliumi/požiūriu kuriant ar veikiant.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.