inercij|a
1. fiz. kūnų savybė nekeisti savo pirminės būsenos (stovėti ar judėti), kol pašalinė jėga jų neveikia: inercijos dėsnis. Judėti iš inercijos.
2. prk. neveiklumas, ne rangumas, tingumas, nejudrumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.