Eteris – tai senovės graikų filosofų (ypač Aristotelių) įvesta sąvoka, reiškianti penktąjį, tobulesnį ir amžiną elementą, kuris sudaro dangaus kūnus (žvaigždes, planetas). Skiriasi nuo keturių žemiškų elementų (žemės, vandens, oro, ugnies).
Pagrindinės reikšmės:
1. Penktasis elementas – substancija, užpildanti visatą už Mėnulio orbitos.
2. Dangiškoji medžiaga – nekintanti, tobula, amžina, skirtinga nuo žemiškosios materijos.
3. Sinonimas – dažnai vadinamas kvintasencija (lot. quinta essentia – „penktoji esmė“).
Pavyzdžiai vartojimo:
- Filosofijoje: Aristotelis tvirtino, kad eteris yra dangaus sferų medžiaga, veikiama tik tobulo judėjimo – sukimosi.
- Astronomijoje: Iki XVII a. manyta, kad planetos ir žvaigždės sukasi įstrigusios į kietas eterio sferas.
- Alchemijoje: Kvintasencija – mistinė medžiaga, siejama su nemirtingumu arba gydomosiomis savybėmis.
- Mene/mitologijoje: Neretai vaizduojamas kaip švytinti dangaus skliautas arba dieviškoji šviesa.
Trumpai: Eteris – mitinė dangiškoji medžiaga, simbolizuojanti tobulumą ir amžinumą, priešpriešinama žemiškiesiems elementams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.