„Žybur“ – senas lietuviškas žodis, reiškiantis šviesą, švytėjimą, žiburį (dažniausiai perkeltine prasme: vilties, vedlio šviesa).
Pavyzdžiai:
1. Tamsioje naktyje tolimas žybur atrodė kaip viltis.
2. Jo mintis buvo kaip žybur, vedantis į tiesą.
3. Senovės sakmėse žybur dažnai simbolizavo dvasišką šviesą.
Pastaba: Šis terminas dažniausiai sutinkamas senojoje literatūroje, poezijoje ar simboliniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.