žýbterėti, -ėja (-ia), -ėjo. žybtelėti:
1. Pirmutinis žaibas žýbterėjo ir trinkterėjo, ir karvė nusirito. Kap atdarė duris, žýbterėjo, nu i trenkė ją tarpu durų. Tik žýbterėjo ugnelė, ir namas dega. Saulė tik vienąkart žýbterėjo. Aš dar vis vaikiu tebesu, nes tikroji venčiavonės žvaizdė man lig šiol nėra žybterėjus. | Ašarų sklidinose akyse žybterėjo nežemiškos laimės ugnelė.
2. Staiga jis nei šiaip, nei taip žybterėjo į mane akimis.
3. žybtelėti 5: Kad žýbterėjo akmeniu ančiakin.
4. greitai, šauniai ką padaryti: Žýbterėjai tokiuo arkliu ir turguj.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.