žýbtelti, -ia (-i, -na), -ėjo.
1. žybtelėti 1: Žaibas žýbtelia. Žybteli degtukas ir mažas dūmas kyla aukštyn. Šūviai pokšėjo, žybteldami nedidele ugnimi ir prasmegdami nežinia kur. Šalia subtilių lyrinės intonacijos eilučių žybteli šmaikštus gyvosios liaudies kalbos humoras. Tau žýbtels [noras],
ir turėsi savo taksiuką.
2. sublizgėti, suspindėti: Virvė sulenkta dvilinkai ar keturlinkai, vandenyje išmirkyta, kiekvieną kartą žybteli saulėje kaip sidabrinė.
3. žybtelėti 3: Ryški standžios medžiagos suknelė stirksojo pasipūtusi, ir kai mergaitė atsilošdavo, žybteldavo jos aštrūs keliukai.
4. žybtelėti 5: Tėvas žybteli kūju, ir iš geležies pasipila žiežirbos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.