„Žviegus“ – tai veiksmažodžio „žviegti“ būtojo laiko dalyvis, reiškia atskardus garsą, pan. į žirgo kanksėjimą (aštrus, veriantis garsas).
Pavyzdžiai:
1. Arklys žviegęs nubėgo pro kiemą.
2. Staiga iš girios žviegus aidėjo.
3. Žviegus sustojo prie tvoros.
Trumpai: Vartojamas apibūdinti staigų, aštrų garsą (dažniausiai žirgo ar panašų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.